Gegužės 19 d. Kauno apylinkės teisme paskelbtas verdiktas administracinėje byloje, kurioje žymus chirurgas-onkologas, medicinos klinikų tinklo steigėjas, Armėnijos garbės konsulas Lietuvoje Karapetas Babajanas bandė užginčyti jam policijos skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą.
Visuomenei puikiai pažįstamas medikas bei verslininkas K.Babajanas teismui apskundė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato jam kovo 13 d. surašytą nutarimą už greičio viršijimą.
Šių metų sausio 20 d., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, Kauno rajone, kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 38-ame kilometre, K.Babajanas nustatytą greitį, kaip nurodė bylą nagrinėjanti teisėja Raminta Valatkienė, viršijo 54 km/val.
Policijos surašytu nutarimu medikui buvo paskirta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – 2 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nurodyta, kad toks sprendimas priimtas dėl to, jog tai – ne pirmas ir ne antras fiksuotas pažeidimas.
K.Babajanas teismui pateiktu skundu prašė pakeisti policijos nutarimą, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą trumpesniam nei minimalus terminas.
Išnagrinėjęs administracinę bylą per vienintelį surengtą posėdį, trukusį vos 15 minučių, gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismas paskelbė savo verdiktą.
2026.5.19 Tėvą su broliu nužudęs ir kūną sudeginęs Donatas Bareika jau laisvėje
Už tėvo nužudymą kalėti 10 metų nuteistas Donatas Bareika jau laisvėje – gerai besielgiantis jaunuolis likusiai bausmei atlikti perkeltas į Šiaulių kalėjimo pusiaukelės namus.
Jam ir jo broliui paskelbtas nuosprendis dėl itin sunkaus nusikaltimo – savo tėvo nužudymo – kol kas nėra įsiteisėjęs. Apeliacinis teismas nagrinėja nuteistųjų, prokuratūros ir nukentėjusiųjų skundus.
Antradienį teismas surengė dar vieną posėdį šioje byloje.
Donatas Bareika sėdėjo salėje tarp kitų proceso dalyvių, nukentėjusiųjų, proceso stebėtojų.
„Dabar aš su pusiaukelės namuose, pačiam reikia atvykti“, – paaiškino nuteistasis.
Donato Bareikos advokatas Linas Žalnieriūras paskelbė Šiaulių kalėjimo viršininko pasirašytą pažymą, kad jaunuolis yra ramaus būdo, tvarkingas, mandagus, tačiau dar paveikus kitų įtakai.
Pusiaukelės namuose esantys nuteistieji gali laisvai mokytis, dirbti, išvykti pas artimuosius.
Donatas Bareika, kaip ir jo brolis, baidarių-kanojų čempionatų nugalėtojas Domas Bareika, buvo nelaisvėje nuo 2023 m. kovo, kuomet buvo sulaikyti įtarus tėvo nužudymu. Jie visą šį laiką praleido, būdami suimti. Domas Bareika iki šiol yra nelaisvėje, jį į teismą atlydėjo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Per posėdį antradienį trijų teisėjų kolegija baigė įrodymų tyrimą ir pradėjo klausytis baigiamųjų kalbų. Byla toliau bus tęsiama rugsėjį.
Pernai spalį brolius Bareikas kaltais dėl tėvo nužudymo pripažino Vilniaus apygardos teismas ir skyrė jiems po 10 metų laisvės atėmimo.
Tuo metu prokuratūra Apeliaciniame teisme siekia, kad broliams būtų skirta ilgesnė laisvės atėmimo bausmė, o nukentėjusiųjų, nužudytojo sugyventinės ir jų dukters advokatas prašo padidinti neturtinės žalos dydį.
Jaunuoliai jau yra visiškai atlyginę Vilniaus apygardos teismo priteistą 20 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Nužudytasis 49 metų Tomas Bareika buvo vienas iš Trakuose veikiančios kavinės „Karališkas sodas“ savininkų. Dalis šių patalpų priklausė T. Bareikai, o likusią dalį iš giminaitės neseniai kaip dovaną buvo gavęs vienas jo sūnų Donatas Bareika. Apie tai sužinojęs tėvas esą grasino ir turtą jo sūnui dovanojusiai giminaitei, ir sūnums.
Broliai nuteisti už tai, kad 2023 m. kovo 2-osios vakarą Trakuose, kieme prie namo Karaimų gatvėje, sudavė ne mažiau šešis smūgius kastuvu ir kirviu tėvui. Konfliktas kilo dėl asmeninių santykių, nesutariant dėl turto ir tėvo elgesio su sūnumis.
Paskui sūnūs tėvo kūną įkėlė į mikroautobusą, nuvežė prie Užutrakio dvaro, apipylė benzinu ir padegė.
Sūnūs teisme nužudytojo tėvu nevadino, duodami parodymus minėjo tik jo vardą ir pavardę.
2026.5.19 Šiukšlėmis iš Rusijos moteris išvadinęs vyras siekia išteisinimo, nukentėjusiosios sako esančios lojalios Lietuvai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Povilo Graževičiaus advokato kasacinį skundą: šiukšlėmis iš Rusijos moteris išvadinęs vyras siekia išteisinimo.
Kasaciniu skundu vyras prašo panaikinti 2025 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
„Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu P. Graževičius pripažintas kaltu dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, jam paskirta 3 tūkst. eurų dydžio bauda, priteista nukentėjusiosioms atlyginti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą bei jų patirtas bylinėjimosi išlaidas“, – Eltai teigė LAT pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Tautvilė Merkevičiūtė.
Per posėdį teismas išklausė visų šalių – nuteistojo, jo advokato, prokuroro, pasisakė ir abi nukentėjusios moterys.
Nuteistojo advokatas Tomas Januškevičius teigė, kad šioje byloje keliamas klausimas, ar konkretūs vieši pareiškimai gali kelti grėsmę, ar reali grėsmė buvo nustatyta.
Pasak advokato, visi šeši jo ginamojo pasakyti teiginiai yra niekinančio pobūdžio.
В понедельник в Каунасском региональном суде произошел инцидент, во время которого подсудимый агрессивно отреагировал на ход судебного разбирательства: он швырнул в судью папку с металлическими деталями и разбил защитное стекло, отделяющее подсудимого от зала суда.
Согласно пресс-релизу суда, этот инцидент произошел во время заключительных прений по делу, связанному с хранением психотропных веществ в особо крупных размерах и их организованной доставкой в Мариямпольскую тюрьму.
„(…) подсудимый агрессивно отреагировал на судебный процесс, швырнул в судью папку с металлическими деталями и разбил защитное стекло, отделяющее подсудимого от зала суда“, — говорится в сообщении суда.
Данный гражданин, ранее девять раз судимый за насильственные и имущественные преступления, а также за преступления, связанные с наркотиками, во время заседания требовал отстранить судью, рассматривающего дело.
„В ходе инцидента никто не пострадал, но он вновь привлек внимание к давней проблеме — недостаточной безопасности в судах и реальной опасности, возникающей для судей и сотрудников суда при рассмотрении сложных уголовных дел“, — говорится в пресс-релизе суда.
Литовские суды неоднократно подчеркивали необходимость усиления мер безопасности в залах суда, особенно при рассмотрении дел, связанных с тяжкими и организованными преступлениями.
„Этот инцидент еще раз показал, что существующие меры защиты не во всех случаях достаточны для обеспечения безопасных условий труда для сотрудников суда и участников процесса“, — говорится в заявлении Каунасского окружного суда.
Это не первый случай агрессивного поведения подсудимых в суде.
В январе прошлого года было начато предварительное расследование по факту избиения судьи во время заседания в Каунасском районном суде. Когда судья объявила решение об отклонении ходатайства подсудимого о возврате ему временного удостоверения личности, подсудимый отреагировал агрессивно, поочередно бросив в судью три стула.
Позже, вызвав полицию нажатием кнопки экстренного вызова, судья с секретарем попытались покинуть зал суда, но подсудимый догнал судью и снова ударил ее кулаком. Судья получила травмы, и прибывшие на место происшествия медики осмотрели ее.
Подозреваемый был задержан сотрудниками конвоя.
Kaune ne vienerius metus veikia organizuota grupė, kuri vykdo nelegalią alkoholio prekybą neleistinu metu, net pristato gėrimus į kliento namus. Nefiltruojama, kas yra užsakovas – suaugęs ar nepilnametis. Į besikreipęs Darius (vardas pakeistas) šiomis paslaugomis naudojosi ne vienerius metus. Jis redakcijai atskleidė užsakymų schemą. Šios grupuotės demonstruojamas įžūlumas nustebino net teisėsaugą – nestabdė veiklos net sulaukę policijos įtarimų.
„Ar domintų informacija apie Kauno grupuotę, kuri nelegaliai pristatinėja alkoholį žmonėms po 20 valandos, slėpdamiesi po kurjerių paslaugomis, įkurdami vis naujas mažąsias bendrijas“, – štai tokio klausimo balandžio pabaigoje sulaukė 15min redakcija.
Viešai anonimu likti norėjęs Darius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) papasakojo apie ne vieną grupę feisbuke, kuri vienija alkoholį nelegaliai norinčius įsigyti internautus.
„Yra feisbuko grupė „Alko Kaune Naujas“. Dabar žmonių joje – apie 1800. Veikia ir kitos grupės – ne viena jų. Toje grupėje yra vienas pagrindinis asmuo – L.G. (redakcijai vardas ir pavardė yra žinomi – aut. past.).
Toje grupėje užklausus, kas galėtų privežti, dauguma nurodo L.G. Visi Kaune, manau, jį žino. Turi L.G. paskyras visuose pagrindiniuose socialiniuose tinkluose. Pristeigę daug mažųjų bendrijų, įmonių. Perduoda alkoholį vairuotojams, o šie vežioja jį po visą Kauną. Pats esu ne kartą taip užsisakęs alkoholio“, – patikino Darius.
Pasak jo, informacija, iš kur nelegaliai gauti alkoholio, sklinda iš lūpų į lūpas.
Kai Dariui prireikė gėrimų, jis parašė draugui, o šis nurodė susisiekti su L.G. Parašius pačiam L.G., gauni prekių sąrašą su kainomis. Išsirenki ir pardavėjas informuoja laiką, kada atveš. Gali mokėti grynaisiais, o gali atlikti ir pavedimą – nurodoma vienos iš įsteigtų mažųjų bendrijų banko sąskaita.
2026.5.16 Moterį ir mažametį itin žiauriai nužudęs Andrejus Pavlovas laisvės dar neišvys
Kauno apygardos teismas netenkino iki gyvos galvos kalinčio Andrejaus Pavlovo prašymo ir paliko galioti ankstesnį sprendimą nekeisti bausmės į terminuotą laisvės atėmimą. Teismas konstatavo, kad nors kalinys pastaraisiais metais demonstravo teigiamus elgesio pokyčius, jis vis dar kelia pavojų visuomenei.
Andrejus Pavlovas dar 2001 metais buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos už itin sunkius nusikaltimus. Vėliau, įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, jo veikos buvo perkvalifikuotos į vagystę, plėšimus ir nužudymus.
Teismas priminė ir pačių nusikaltimų aplinkybes. Nutartyje nurodoma, kad A.Pavlovas kartu su broliu iš anksto planavo apiplėšti moterį ir ją nužudyti. Į jos butą jie atėjo turėdami konkretų tikslą – pagrobti turtą ir pašalinti nukentėjusiąją. Nusikaltimo metu moteriai peiliu buvo suduota mažiausiai 34 smūgiai. Teismas pažymėjo, kad žmogžudystė buvo įvykdyta itin žiauriai ir dėl savanaudiškų paskatų.
Tačiau tuo nusikaltimas nesibaigė. Siekdami nuslėpti padarytą žmogžudystę, broliai nužudė ir mažametį vaiką, kuris galėjo tapti nusikaltimo liudininku.
Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vagystės, kuomet balandžio 22 d. apie 13.20 val. Kaune, Islandijos pl., iš parduotuvės pavogtos prekės.
Padaryta turtinė žala siekia 190 eurų.
Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo vyrą, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos.
2026.5.14 Panevėžio apygardos teismas Justinos Gaigalaitės į laisvę nepaleido: advokatas svarsto, kas bus po dviejų mėnesių
Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienio rytą išnagrinėjo savo buvusio vyro Manto Sadausko nužudymu įtariamos Justinos Gaigalaitės advokato skundą dėl jai skirtos kardomosios priemonės – dviejų mėnesių suėmimo. Į posėdį pristatyta ir pati įtariamoji. Ji slėpė veidą ir su žiniasklaida nebendravo. Galiausiai teismas, išnagrinėjęs skundą, paskelbė savo sprendimą. Jį pakomentavo ir įtariamosios advokatas.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose paskelbtas nuosprendis, kuriuo Irma Gajauskaitė išteisinta dėl valstybės tarnautojos, Meškuičių seniūnijos seniūnės Jolantos Baškienės šmeižimo, nes nepadaryta veika (nusikaltimas), turintis nusikalstamos veikos požymių. I.Gajauskaitė neatvyko į teismą išklausyti nuosprendžio.
„Nukentėjusiosios atžvilgiu išsakytą informaciją teismas vertina kaip įžeidžiančio pobūdžio, žeminančius, niekinančius teiginius. Vis dėlto, tokių teiginių išsakymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“, – sako baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis.
Anot teisėjo, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis.
Kaltinamoji I.Gajauskaitė buvo kaltinama, kad 2025 m. balandžio 13 d. per socialinius tinklus šmeižė Meškuičių seniūnijos seniūnę J. Baškienę. Kaltinamoji paskleidė tikrovės neatitinkančią, paniekinančią, pažeminančią informaciją apie seniūnę, kuri yra pakertanti pasitikėjimą ja, kaip asmeniu bei kaip valstybės tarnautoja, taip pat šmeižė valstybės tarnautoją, Meškuičių seniūnijos seniūnę, J. Baškienę.
Kaltinamoji teigė, kad seniūnė už kyšį neteisėtai iš jos tėvų atėmė dirbamos žemės plotą, pavogė žemę, kuri turėjo būti užpilta kelkraščiuose, išasfaltavus gatvę, ir kaltino seniūnę nužudžius jos šunį ir katę.
Kaltinamoji I. Gajauskaitė per ikiteisminį tyrimą ir teisme savo kaltės nepripažino. Kaltinamoji neneigė faktinių aplinkybių, tačiau neigė, kad savo pasisakymais šmeižė Meškuičių seniūnę. Tiek iš pasakytų teiginių, tiek viso konteksto matyti, kad kaltinamosios tikslas yra nenuosaikiai išsakyti kritiką dėl, jos nuomone, netinkamų, neteisėtų reiškinių. Kaltinamoji, duodama parodymus, teigė, kad tai yra tik jos nuomonė.
Akivaizdu, kad kaltinamosios elgesys tiek teisiamojo posėdžio metu, kai ji nesilaikė teismo posėdžio tvarkos, nutraukė prokurorės baigiamąją kalbą ir pati, nepasakiusi baigiamojo žodžio, pasišalino iš teismo salės, nesuderinamas su teismo institucijos tvarka ir rimtimi.
Taip pat akivaizdu, kad kaltinamosios išsakyti teiginiai apie nukentėjusiąją, neatitinka geros moralės ir rodo nepagarbą kitam asmeniui. Vis dėlto, bylą nagrinėjantis teismas vadovaujasi kaltinimo ribomis ir įstatymu bei pasisako tik dėl to, ar buvo padaryta pavojinga, užtraukianti teistumą veika – nusikaltimas. Teismas nenustatė tokio veikos pavojingumo, kad kaltinamosios teiginius būtų galima pripažinti nusikaltimu.
Kaltinamosios vaizdo įrašuose nurodytais teiginiais buvo išreikšta subjektyvi kaltinamosios nuomonė, o ne paskleista informacija apie nukentėjusiąją, todėl teismas neturi pagrindo šių kaltinamosios teiginių vertinti kaip faktų.
Konfliktas su nukentėjusiąja nėra fiziškas, jis vyksta socialinėje erdvėje, kaltinamajai išsakant kritiką valdžios ir savivaldos institucijų atžvilgiu. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad persekiojimo, konfliktinių susidūrimų gyvai nėra buvę.
Socialinėje erdvėje kaltinamoji naudoja nenuosaikią kritiką, išsako nenuosaikią nuomonę apie kritikuojamus reiškinius. Konfliktas prasidėjo, kai kaltinamosios mažažemiai tėvai neteko teisės dirbti tarp jų nuosavybės teise priklausančių sklypų dirbtos žemės.
Tai, kad kaltinamoji nepadarė nusikaltimo, rodo ir analogiška teismų praktika.
Teismas vertina, kad kaltinamosios suvokimas buvo ne šmeižti, o kritikuoti, nes kaltinamosios kalbinė raiška socialinėje erdvėje yra nenuosaiki, ir tai galima pasakyti ne tik dėl kritikos seniūnijai, bet ir kitiems asmenis, reiškiniams, kuriuos kaltinamoji kritikuoja.
Tęsiama nagrinėti organizuotos teroristinės grupuotės byla, skelbia Šiaulių apygardos teismas. Neviešoje byloje baigta vieno iš kaltinamųjų apklausa.
Šiandien Šiaulių apygardos teismas neviešame teisiamajame posėdyje tęsė nagrinėti baudžiamąją bylą dėl asmenų dalyvavimo organizuotos teroristinės grupės veikloje, teroristinės veiklos finansavimo ir nepavykusių bandymų 2024 m. rugsėjį įvykdyti teroro išpuolį Šiauliuose. Byloje baigta vieno iš kaltinamųjų apklausa.
Parodymus davęs kaltinamasis savo kaltę pripažino, pasakojo apie įvykio aplinkybes. Šiandien teismas pradėjo ir vieno liudytojo apklausą, kurią numatoma tęsti ir kitą savaitę.
Teisiamųjų suole iš viso 6 užsieniečiai: Ispanijos Karalystės pilietis J. L. A. bei dvigubą – Ispanijos ir Kolumbijos pilietybę turintis A. F. R. D., Rusijos Federacijos pilietis E. O. V., Kubos pilietė Y. L. C., Kolumbijos pilietis C. A. L. D., Baltarusijos pilietis M. B.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad šiai organizuotai teroristinei grupei priklausantys asmenys kruopščiai ruošėsi planuojamam nusikaltimui ir į Lietuvą žvalgybos tikslais atvyko dar prieš keletą savaičių iki pirmojo bandymo padegti.
Teroristinio išpuolio taikiniu pasirinkta Šiauliuose įsikūrusios UAB „TVC Solutions“ infrastruktūra ir bendrovės gaminama produkcija – radijo bangų spektro analizavimo mobiliosios stotys, skirtos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, jų vertė siekė iki pusantro milijono eurų.
Šioje byloje nurodoma, kad pirmą kartą į minėtą bendrovę pasikėsinta 2024 m. rugsėjo 17-osios naktį, kai buvo bandyta padegti jos teritorijoje laikytas radijo bangų spektro analizavimo mobiliąsias stotis, antrą kartą įvykdyti teroro aktą pasikėsinta tų pačių metų rugsėjo 22-ąją. Visiems kaltinamiesiems kardomosios priemonės – suėmimas – pratęstas trims mėnesiams kiekvienam. Saugumui užtikrinti pasitelktos papildomos priemonės.
2026.5.13 Nurodė peršauti stuburą ir nupjauti ausį: Kauno apygardos teisme – „Kamuolinių“ keršto atomazga
Kauno apygardos teismas gegužės 12 dieną paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje dėl dalyvavimo organizuotos grupės suplanuotuose nusikaltimuose, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais bei jų kontrabandos kaltu pripažintas Gediminas Sabas.
Kauno apygardos teisme per keletą mėnesių išnagrinėta pernai Jonavos rajone įvykdyto nužudymo byla. Joje 1990 metais gimęs Donatas Černeckas kaltintas savo tėvo nužudymu – peiliu smogta į nugarą. Kaltinamąjį pričiupus policijai, iš pradžių jis net nurodė, kad žudė mama, nors paties rankos buvo kruvinos. Gegužės 12 dieną teismas žmogžudžiui paskelbė verdiktą.
Praėjusių metų pavasario pradžioje policija išplatino žinutę, kad kovo 2 dieną apie 8 valandą 25 minutės Jonavos rajono Šilų kaime, namo kieme, rastas 1966 metais gimusio vyro kūnas su sužalojimais.<
Į areštinę buvo uždarytas 1990 metais gimęs įtariamasis. Jam nustatytas 1,41 prom. girtumas.
Paaiškėjo, kad tėvo nužudymu įtariamas D.Černeckas.
2026 metų sausio 15 dieną Kauno apygardos teisme buvo surengtas pirmasis teisiamasis posėdis. Kaltinamasis visą šį laiką leido už grotų.
Teismo salėje prireikė gestų kalbos vertėjų pagalbos, nes D.Černeckas – kurčiasis.
Byla išnagrinėta žaibišku greičiu – gegužės 12 dieną paskelbtas nuosprendis.
2026.5.12 Vilniuje – byla, skambanti pasaulyje: juodaodė kaltinama rasizmu prieš lietuvaitę, išvadintą „karališka kale“
Vilniaus miesto apylinkės teisme antradienį buvo atversta byla, sulaukusi atgarsio įvairiose pasaulio vietose, – Belgijos ir Jamaikos pilietė Kamisha Latoya Menns kaltinama užsipuolusi Liepkalnyje esančio slidinėjimo centro darbuotojus, pažeidusi viešąją tvarką, kursčiusi neapykantą dėl lyties, rasės ir spalvos odos.
Nors įprastai kaltinimų dėl neapykantos kurstymo sulaukia lietuviai, ypač internetiniai komentatoriai, šįkart situacija kitokia: 2025 m. vasarį į Vilniaus pakraštyje esantį slidinėjimo centrą atvykusi 46 metų moteris, kaip anksčiau pranešė prokuratūra, „veržėsi į tarnybines patalpas, šaukė ant darbuotojų, nereagavo į jų prašymus nurimti, piktybiškai tyčiojosi, šaipėsi bei demonstratyviai ciniškai savo žodžiais žemino slidinėjimo centro darbuotojas, kurstė neapykantą dėl jų odos spalvos, lyties ir rasės“.
Aiškėja, kad konfliktas kilo tuomet, kai K. Menns į slidinėjimo centrą atvyko su paaugle dukra, moterys norėjo įsigyti slidinėjimo pamokas su instruktoriumi. Kaip anksčiau žiniasklaidai teigė nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta slidinėjimo centro darbuotoja, bilietus pirkusi moteris neišklausė, ką sakė kasininkė, nusipirko bilietus, nepažiūrėjusi, kokia yra kaina, paskui dėl to ir įsiplieskė konfliktas.
Prie kasos sugrįžusi K. Menns reikalavo pinigus grąžinti, o kai pinigai grąžinti nebuvo, moteris tapo agresyvesnė – supyko, pasipylė rasistiniai įžeidimai. Vienintele nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta lietuvė buvo lyginama su Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos atstove, Velso princese Kate Middleton, išvadinta „royal bitch“ – karališka kale, greičiausiai kalbėta ir apie baltųjų moterų ašaras (pastarasis terminas – Lietuvoje gan retai sutinkamas, o Vakaruose naudojamas iš esmės kalbant situacijas, kai baltosios moterys pateikia save kaip aukas, ypač konfrontacijose su kitos rasės atstovais).
Kaip anksčiau žiniasklaidai atskleidė slidinėjimo centro darbuotoja, kol mama siautėjo, paauglė dukra verkė, ją raminti teko kitiems žmonėms, tiems patiems darbuotojams. Tuo tarpu K. Menns konfliktą su slidinėjimo centro darbuotojais filmavo, tą pačią dieną filmuotą vaizdo medžiagą paskelbė instagrame – pastarieji įrašai, panašu, irgi užkliuvo prokurorams, įžvelgusiems, kad moteris ir socialiniame tinkle kurstė neapykantą.
Taip pat panašu, kad per socialinius tinklus naujienos apie šią bylą pasklido plačiai per pasaulį – skirtinguose socialiniuose tinkluose, netgi juodaodžiams skirtose žiniasklaidos priemonėse rašoma apie K. Menns iškeltą baudžiamąją bylą.
Pastarąją bylą dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir neapykantos kurstymo teismas turėjo atversti praėjusį balandį, tačiau to padaryti negalėjo – K. Menns neįtiko tuomet jai paskirta advokatė, kadangi ši nemokėjo anglų kalbos. Siekiant užtikrinti, kad kaltinamosios teisės būtų pilnai įgyvendintos, bylos nagrinėjimą tąkart teko atidėti, ieškant gynėjo, kuris galėtų susikalbėti su K. Menns.
Prie šios bylos Vilniaus miesto apylinkės teismas sugrįžo antradienį, kaltinamajai suradus angliškai kalbantį advokatą Saulių Azbainį. Tačiau K. Menns reiškė pretenzijas, kad su šiuo advokatu bylos nagrinėti taip pat negalima. „Aš nepažįstu jo, sutikau jį prieš 5 minutes“, – angliškai teigė moteris.
Bylos metu K. Menns iš esmės laikėsi pozicijos, kad jai iškelta byla – cirkas, pati byla turėjo būti nutraukta, vos tik pasiekė teismą, taip pat buvo linkusi konfliktuoti su bylą nagrinėjančia teisėja Ieva Narbutaite.
„Čia jūsų cirkas, jūs organizuojate“, – į vieną iš klausimų dėl bylos eigos teisėjai atkirto K. Menns.
Apie tai, jog šią bylą laiko cirku, moteris posėdžio metu leido suprasti ne kartą. „Tai jūs norite didelio cirko“, – sarkastiškai pastebėjo K. Menns, teisėjai planuojant tolesnius posėdžius.
Į teisėjos pastabą, kad kai kurie pasisakymai ir replikos gali būti laikomi nepagarba teismui (už tai taip pat gresia baudžiamoji atsakomybė), moteris atsakė, kad jos pasisakymus ir reikėtų laikyti nepagarbiais – taip ji išreiškianti savo požiūrį į šią bylą.
Kaltinamoji taip pat teigė, kad jai iškelta byla, kaip galima suprasti, yra ne teisingumo siekimas, bet kone susidorojimas su ja. „Tai yra visų tarptautinių sutarčių, kurias Lietuva yra pasirašiusi, pažeidimas“, – teigė K. Menns.
Teismui aiškintis, kas 2025 m. vasarį išties vyko slidinėjimo centre Liepkalnyje, nepavyko ir šįkart – anot advokato S. Azbainio, 20 minučių neužteko išsamiai susipažinti su savo kliente, tam reikėtų bent kelių savaičių, kad būtų galima susidėlioti gynybą. Trečiąkart šią bylą teismas bandys atversti jau vasarą.
Savo buvusio vyro Manto Sadausko nužudymu įtariamos Justinos Gaigalaitės advokatas praėjusią savaitę Panevėžio apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašo peržiūrėti jo ginamajai paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams. Pirmadienį paaiškėjo, kada šis klausimas bus nagrinėjamas ir kaip vyks šis procesas.
Įtariamoji privalės dalyvauti gyvai
Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė nurodė, kad teismas šį skundą nagrinės x1200
Vilniaus apygardos teismas penktadienį tęsė bylos, kurioje penki Lietuvos ir užsienio piliečiai kaltinami terorizmu, kai per siuntų tarnybas į užsienį siuntė padegamuosius užtaisus, nagrinėjimą, išklausė dar vienos liudytojos ir kaltinamojo parodymus.
Trys suimti kaltinamieji, lydimi konvojaus, penktadienį buvo atvežti į teismą. Dar du, kuriems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, taip pat dalyvavo posėdyje. x1200
Moterį, Bulgarijos kurorte Varnoje peiliu sužalojusią keturis žmones, nuspręsta 30 dienų paguldyti į psichiatrijos skyrių prie Lovečo kalėjimo. Tokį sprendimą priėmė Varnos apygardos teismas, praneša vietinis „Moreto.net“ portalas. Prieš tai 47 metų Lietuvos pilietei Arinai Ilinaitei buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Moteris, Varnoje peiliu subadžiusi keturis žmones, mėnesiui bus paguldyta į psichiatrijos skyrių.
Buvimas psichiatrijos įstaigoje reikalingas tam, kad būtų atliktas moters, kaltinamos pasikėsinimu nužudyti daugiau nei vieną žmogų, psichinės būklės tyrimas.
Po didelio kiekio alkoholio poveikio atrodė, tarsi į mane būtų įsikūnijęs kažkoks velnias.
Nagrinėjant kardomosios priemonės klausimą, Ilinaitė prašė skirti švelnesnę priemonę. Tačiau prokuratūra reikalavo palikti galioti suėmimą.
Pirmadienį, gegužės 4 d., Bulgarijos kurortiniame mieste Varnoje įvykdytas kraupus incidentas. 47 metų Lietuvos pilietė, būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, peiliu užpuolė ir sužalojo keturis asmenis.
Varnos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo nužudyti.
„Nepamenu, kaip visa tai padariau. Šių žmonių asmeniškai nepažinojau, neturėjau blogų ketinimų atlikti tokius veiksmus. Negaliu pasakyti, kodėl taip nutiko – po didelio kiekio alkoholio poveikio atrodė, tarsi į mane būtų įsikūnijęs kažkoks velnias.
Dėl daugybės nemalonumų pradėjau vartoti alkoholį.
Labai gailiuosi ir atsiprašau šių žmonių. Jei galiu ką nors pakeisti ar padėti, tiesiog pasakykite“, – ką teigė kaltinamoji Arina Ilinaitė, cituoja minėtas Bulgarijos naujienų portalas.
2026.3.4 Panevėžyje – kruvinas konfliktas: mergina griebė peilį
Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje esančiame bute, konflikto metu, mergina peiliu sužalojo vaikiną, trečiadienį pranešė Policijos departamentas.
Panevėžyje – kruvinas konfliktas: mergina griebė peilį / Dirbtinio intelekto sugeneruota nuotrauka
Konfliktas įvyko kovo 3 d. vidurdienį. 2005 metais gimęs sužalotasis paguldytas į ligoninę. Tokio paties amžiaus įtariamoji uždaryta į areštinę.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį skelbs nuosprendį prorusiškam aktyvistui Laurynui Ragelskiui, kaltinamam kurstymu prieš žmonių grupę ir viešosios pagarbos vietos išniekinimu.
Kaltinamasis paskutinio posėdžio metu tarė paskutinį žodį. Teisme jis kalba rusiškai, nors laisvai šneka lietuvių kalba. Jo reikalavimu, posėdžiai jam turėjo būti verčiami į rusų kalbą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) baigė nagrinėti už jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimą nuteisto Algimanto Ulvido bylą, sprendimą žada skelbti balandžio 9 dieną.
Šioje byloje yra 11 nukentėjusiųjų.
„Byla yra nevieša, ji nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tai reiškia, kad žodinis posėdis nėra rengiamas ir proceso dalyviai į nagrinėjimą nėra kviečiami“, – BNS sakė LAT atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
Šioje byloje buvo pateikti du kasaciniai skundai, vienas – nuteistojo, kitas – jo gynėjo.
Vyras Pravieniškių kalėjime jau atlieka laisvės atėmimą už 11 mergaičių tvirkinimą. A. Ulvidas buvo įkalintas Kauno apygardos teismui rugpjūčio pabaigoje patvirtinus pirmosios instancijos jam skirtą beveik pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.
Iš viso dėl nepilnamečių tvirkinimo teismuose buvo nagrinėjamos keturios A. Ulvido bylos.
Vyras teisiamas už tai, kad susitaręs su nepilnametėmis ir nusivežęs į nuošalias vietas joms šokdavo apnuogintais lytiniais organais. A. Ulvidas iš esmės neneigia tokio savo veikimo, tačiau nemano, kad mergaitės dėl to patyrė žalą.
2026.3.3 Nutylėta istorija: moksleiviai žiauriai nužudė neįgalų bejėgį senolį dėl pakelio cigarečių
Žiaurūs jaunimo, ypač paauglių, nusikaltimai Lietuvoje nesiliauja. Vasario 26-ąją sostinėje buvo atversta 15-mečio, nužudyto Žvėryne, byla, kurioje į kaltinamųjų suolą sėdo aukos draugas ir bendraklasis. Šiauliuose prieš keletą metų nužudytos ir į kilimą susuktos paauglės istorija iki šiol prisimenama.
Savaitės pradžioje Alfa.lt rašė apie pačiame Vilniaus centre įvykdytą neblaivaus ir agresyvaus paauglio išpuolį. Lietuvos apeliaciniame teisme neseniai buvo užversta dar viena gerokai kraupesnė istorija – du nepilnamečiai baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti už žiaurų bejėgiškos būklės vyro nužudymą, siekiant jį apiplėšti, kai grobiu tapo tik pradarytas cigarečių pakelis.
Mirtis – dėl kelių cigarečių
Žiaurus nusikaltimas buvo įvykdytas 2024 m. lapkričio 2 d. Ukmergės rajone esančiame Dainavos kaime. Du jaunuoliai prieš vidurnaktį prie aukos namų pasirodė su laužtuvu ir, išlaužę durų spyną, nekviesti užėjo vidun bei pareikalavo iš šeimininko pinigų. Pastarasis tiek dėl apsvaigimo nuo alkoholio, tiek dėl amžiaus ir sveikatos būklės (vyras jau nevaikščiojo) negalėjo pasipriešinti ir tiesiog sėdėjo ant grindų.
Tačiau vaikinams buvo nė motais, kad senolis negali apsiginti, – ėmė reikalauti pinigų, spardyti, mušti per veidą ir galvą kumščiais, daužyti galvą puodeliu.
Nuo tokių smūgių vyrui į smegenis išsiliejo kraujas, o pagalba buvo suteikta per vėlai – nors ir pateko į Lazdynų ligoninę, po 17 dienų sumuštasis mirė.
Visa ši egzekucija – tik dėl jau pradėto cigarečių „Denim“ pakelio, kurį nuo namų šeimininko stalo pagrobė paaugliai, verto vos kiek daugiau nei 4 eurai. Plėšikai dar bandė rasti ką gero vyro garaže, išlaužė šio spyną, tačiau tuomet pas kaimynus užsidegė šviesos, todėl, bijodami būti sugauti, vaikinai nešė kudašių.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ši tamsi istorija išties – dar tamsesnė: vienas iš dviejų jaunuolių, kiek jaunesnis V. J., dar spalio 29-ąją buvo apsilankęs pas vyrą ir jį apiplėšęs. Nustatyta, kad nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų apsvaigęs paauglys tuomet irgi buvo jėga įsibrovęs pas šeimininką ir pridėjęs prie gerklės peilį reikalavo pinigų. Šeimininkas, išsigandęs dėl savo gyvybės, tuomet davė jam 5 eurus, tačiau to jaunajam plėšikui buvo negana, todėl apieškojęs namus iš vyro striukės ištraukė dar 60 eurų.
Visai įmanoma, kad toks sėkmingas antpuolis vaikiną ir paskatino po kelių dienų sugrįžti su draugu, tikintis vėl lengvai prasimanyti pinigų.
Iš mokyklos suolo – į kalėjimą
Nors pastarasis nusikaltimas – ganėtinai žiaurus ir skandalingas, apie jį daug skelbta nebuvo. Daugiausia dėl to, kad abu nusikaltėliai buvo dar nepilnamečiai.
Vilniaus apygardos teismas šią bylą užvertė dar 2025 m. rugsėjį. Tuomet nuo 2024 m. lapkričio 21 d. už grotų sėdinčiam jaunesniajam nusikaltėliui V. J. buvo skirta 5 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o jo bendrininkui – pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė. Vaikinas taip pat buvo suimtas 2024 m. lapkričio 25 d., tačiau už grotų praleido tik mėnesį ir į laisvę buvo paleistas prieš Kalėdas.
Pastarasis vaikinas – jau pilnametystės sulaukęs Bretas Vilutis, kuriam paskelbtas nuosprendis įsiteisėjo tik vasario pabaigoje, kai savo žodį šioje istorijoje tarė Lietuvos apeliacinis teismas.
Į šį teismą su skundu kreipėsi pats B. Vilutis – vaikinas prašė jį išteisinti dėl nužudymo ir apiplėšimo, tikino, kad pats yra kaltas tik dėl nesunkaus sumušimo.
Vaikinas pripažino, kad nužudytam vyrui sudavė kelis smūgius, tačiau bandė įtikinti, kad šie lemiamos reikšmės neturėjo, o pagrindinius smūgius, sukėlusius mirtį, sudavė jo bendrininkas. Tai, kad jį mušė V. J., esą prieš pareigūnų kameras pripažino ir pats sužalotas šeimininkas, kuris, beje, ligoninėje atsisakė antros operacijos, o mirė dėl sepsio.
Kartu vaikinas teigė, kad neapiplėšė mirusio šeimininko – esą cigarečių pakelį jam nematant paėmė draugas ir tik vėliau, kai jį pavaišino cigarete, sužinojo, kad cigarečių pakelį V. J. paėmė iš sumušto vyro namų.
B. Vilutis su advokate taip pat teismą bandė įtikinti, kad yra iš geros šeimos, pareigingas mokinys, netgi bendruomenė prašo jam neskirti griežtos bausmės, o tai, kas įvyko, yra klaida, padaryta dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.
Jaunystę praleis už grotų
Nors ir bandė išvengti kalėjimo, tik neseniai pilnametystės sulaukęs B. Vilutis gražiausius jaunystės metus praleis už grotų – teisėjai nesutiko jam sušvelninti bausmės, todėl kalėti teks tiek, kiek paskyrė Vilniaus apygardos teismas – pusšeštų metų.
Tiesa, teisėjai atsižvelgė, kad gal nužudytas vyras nebuvo toks ir bejėgis, todėl keletą aplinkybių iš nuosprendžio pašalino. Paradoksalu, tačiau tai į naudą išėjo skundo net neteikusiam V. J. Šiam paaugliui galutinė bausmė buvo sumažinta dviem mėnesiais.
B. Vilutis su bendrininku ne tik turės už grotų praleisti ženklią dalį jaunystės – iš abiejų vaikinų ligonių kasoms ir nužudyto vyro giminaičiui buvo solidariai priteista apie 31 tūkst. eurų padarytai žalai atlyginti. Tad net ir tuomet, kai išeis į laisvę, jaunuoliai turės galvoti, kaip atlyginti priteistas sumas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vagystės ir ieško nuotraukoje matomo vyro.
Sausio 31 d. 17.03 val. Kaune, Jotvingių g., iš parduotuvės pavogta prekių už 207,84 eurus. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo asmenį, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos.
Gyventojus, atpažįstančius šį asmenį, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnus telefonu +370 700 60 664 arba el. paštu laima.petraskiene@policija.lt.
Už šnipinėjimą Rusijai laisvės atėmimo bausmę atliekančio Eduardo Manovo advokatas su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).
„Prašoma panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka“, – Eltai sakė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
LAT Atrankos kolegija kol kas nėra nusprendusi dėl šio skundo priėmimo. Kasacinis teismas sprendžia dėl kiekvieno jam paduoto skundo priėmimo. E. Manovo advokato skundas buvo gautas vasario 13 dieną.
Pernai gruodį Lietuvos apeliacinis teismas už šnipinėjimą Rusijai kalėti nuteistam buvusiam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariui paliko galioti realią 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.
E. Manovo advokatas prašė Apeliacinio teismo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba nutartį ir atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos. Byla išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas nuosprendį dėl E. Manovo nuteisimo priėmė pagrįstai, įvertinęs byloje esančius patikimus įrodymus.
Teismas nurodė, kad E. Manovas suvokė, jog jis renka ir perduoda užsienio žvalgybą dominančią informaciją, ir to siekė (veikė tiesiogine prasme tyčia). Taigi jo veiksmuose konstatuoti visi šnipinėjimo nusikaltimo sudėties požymiai, todėl nėra pagrindo priimti išteisinamojo nuosprendžio.
Apeliacinis teismas taip pat neįžvelgė pagrindo tenkinti gynėjo prašymą atleisti E. Manovą nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Nustatyta, kad E. Manovo sveikatos sutrikimai nepatenka į nepagydomų ligų, dėl kurių asmuo galėtų būti atleistas nuo bausmės, sąrašą, o į nuteistojo sveikatos būklę buvo atsižvelgta parenkant jam skirtinos bausmės dydį.
Teisėjų kolegija sutiko, kad E. Manovas dėl sveikatos būklės neabejotinai patiria nepatogumų ir diskomfortą, tačiau tai nepaneigia jo izoliavimo nuo visuomenės būtinybės.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nuteistasis turi teisę į reikalingą gydymą laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o to nepakankant – į gydymą kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Jei bausmės atlikimo metu nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės užtikrinti tinkamo gydymo, klausimas dėl E. Manovo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo galėtų būti sprendžiamas iš naujo.
Generalinė prokuratūra prašė jį įkalinti 9 metams. Teismas skyrė pusmečiu mažesnę bausmę, atsižvelgęs į vyro amžių, sveikatos būklę ir į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas.
Pirmosios instancijos Šiaulių apygardos teismas yra paskelbęs, kad E. Manovo kaltė įrodyta kriminalinės žvalgybos pateiktais duomenimis, kita byloje esančia medžiaga. Aiškinimus, kad informaciją jis rinko ne Rusijos žvalgybos struktūroms, o draugams ukrainiečiams, teismas įvertino kaip siekį sušvelninti savo padėtį siekiant išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės.
Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad TS-LKD ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausęs E. Manovas slaptai bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir jos užsakymu rinko informaciją apie Lietuvos politinį, ekonominį gyvenimą, partijų veiklą, valstybės gynybinį potencialą, vidaus ir užsienio politiką. Teisėsaugos duomenimis, rinkta ne slapta, tačiau jautri, Rusijai svarbi informacija.
Kaip skelbė prokuratūra, Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis E. Manovas informaciją Rusijos GRU užsakymu pradėjo rinkti 2018 m., tačiau su juo Rusijos žvalgybos pareigūnai dėl neteisėtos veiklos esą buvo sutarę anksčiau.
Teisėsaugos duomenimis, įtariamam šnipui už informacijos rinkimą buvo mokamas piniginis atlygis.
Anot prokuratūros, šnipinėjimu kaltinamas E. Manovas turėjo priėjimą prie TS-LKD vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų, tačiau susitikimų su jais Seime ir Vyriausybėje nefiksuota.
Gavusi teisėsaugos patvirtinimą, jog įtarimai dėl šnipinėjimo Rusijai pareikšti E. Manovui, TS-LKD Šiaulių skyriaus taryba pašalino jį iš partijos.
Tuometis Šiaulių konservatorius E. Manovas 2011 m. dalyvavo savivaldos rinkimuose, kai TS-LKD iškėlė vyro kandidatūrą į Šiaulių miesto tarybą. E. Manovas į TS-LKD įstojo 2005 m.
Vyras yra nurodęs, kad 1945 m. buvo ištremtas iš Lietuvos, prisistatė, kaip asmuo, nukentėjęs nuo 1939–1990 m. okupacijų.
2026.3.1 Tragedija Utenos rajone: vyras nužudė moterį, o pamatęs, ką padarė, atėmė gyvybę ir sau
Šeštadienio popietę Utenos rajone vyras, mirtinai sužalojęs moterį, mirtinai susižalojo ir pats, praneša Policijos departamentas (PD).
Skelbiama, jog šeštadienį apie 14.51 val., Utenos rajone, Šiaudinių kaime, namo kieme, 1972 m. gimęs vyras mirtinai sužalojo 1980 m. gimusią moterį ir mirtinai susižalojo pats. Šalia rastas teisėtai laikomas pistoletas „Glock 19“.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.
Kaip skelbta, policija pranešimą apie tai, kad Vyžuonų seniūnijoje, gyvenamojo namo kieme, rastas moters kūnas su galimai šautine žaizda, gavo šeštadienį apie 15.03 val.
Taip pat rastas vyras su galimai šautine žaizda mirė įvykio vietoje, medikams teikiant pirmąją medicinos pagalbą.
2026.2.28 Rusijos pilietis kaltinamas kontrabanda per Lietuvą gabenęs mamuto iltį
Kauno apylinkės teismas balandį pradės nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Rusijos pilietis kaltinamas kontrabanda per Lietuvos valstybės sieną į Šveicariją gabenęs mamuto iltį ir tai daręs su galimai suklastotu dokumentu.
Kaip trečiadienį pranešė teismas, ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai balandžio 10-ąją pasinaudodamas siuntų tarnybos paslaugomis kaltinamasis iš Lietuvos į Šveicariją išsiuntė siuntą.
Deklaravimo paslaugas teikiančiai įmonei asmuo pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie siuntą, dokumentuose nurodydamas, kad siunčiama 3 tūkst. 250 eurų vertės „suakmenėjusi mediena“, bei pateikė tai pagrindžiančius galimai netikrus dokumentus.
Nustatyta, kad prekė neatitiko deklaracijos ir faktiškai siuntoje buvo gabenama mamuto iltis. Kadangi kaltinamasis muitinei pateikė eksporto deklaraciją su neteisingais duomenimis, laikytina, kad prekė nebuvo deklaruota.
Siunta buvo sulaikyta atliekant muitinį jos tikrinimą Kauno oro uosto poste. Kaip anksčiau skelbė Kauno teritorinė muitinė, objekto panašumas į mamuto iltį sukėlė įtarimų, todėl ji buvo perduota tikrajam prekės kodui bei vertei nustatyti.
Išsiaiškinta, kad mamuto ilties vertė, įskaitant mokėtinus mokesčius, siekė 16 tūkst. 728 eurus, kai deklaruota vertė buvo keliskart mažesnė.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl kontrabandos asmuo galimai pateikė žinomai suklastotą sąskaitos faktūros kopiją, kurioje prekė buvo įvardyta „suakmenėjusia mediena“.
Dėl to rusas kaltinamas kontrabanda ir disponavimu suklastotu dokumentu. „Liteko“ teismų sistemos duomenimis, kaltinamasis yra Nikolajus Ivaniušinas.
Baudžiamoji byla bus nagrinėjama viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose, pirmas jų numatytas balandžio 23-iąją.
2026.2.26 Teismas atvers 15-mečio nužudymo Vilniuje bylą
Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį planuoja atversti paauglio nužudymo sostinės Žvėryno mikrorajone bylą.
Kadangi ir auka, ir kaltinamasis šioje byloje yra nepilnamečiai, byla bus nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, šioje baudžiamojoje byloje dėl itin žiauraus 15-mečio (gim. 2010 m.) nužudymo kaltinimai pareikšti kitam paaugliui, aukos bendraamžiui (gim. 2010 m.).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjusių metų rugpjūčio 2-osios vakarą, gavus pranešėjos pareiškimą, jog tą pačią dieną iš namų išėjo ir negrįžo jos nepilnametis sūnus. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, dingusio 15-mečio kūno dalys buvo rastos komunalinių atliekų konteineryje ir netoliese esančiame miškelyje sostinės Žvėryno mikrorajone. Jau kitą dieną, rugpjūčio 3-ąją, buvo sulaikytas šios nusikalstamos veikos padarymu įtariamas nepilnametis.
Kaltinamasis iki šiol laikomas suimtas.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už nužudymą kankinant arba kitaip itin žiauriai baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Pagal įstatymus, Lietuvoje nepilnamečiai už nužudymą gali būti teisiami nuo 14 metų, o laisvės atėmimo bausmė jiems negali viršyti 10 metų.
12 kartų teistas klaipėdietis Igoris Oskirko, akcentuojantis esąs žmogus be pilietybės, ilgai laisve nepasidžiaugė. Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teisme jis išgirdo nuosprendį – vėl grįš į kalėjimą. Aiškėja, kad vienas smūgis iš alkūnės buvo lemiamas – pusę metų hospise gydytas jaunas vyras neišgyveno.
Praėjusių metų rugpjūčio viduryje Klaipėdos centre esančiame Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre mirė 39-erių vyras. Tuomet Klaipėdos apskrities VPK informavo, kad pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Dabar aiškėja, kad į gydymo įstaigą vyras buvo atvežtas dar vasarį iš Debreceno gatvės skvero. Tą vakarą tarp kartu laiką leidusių vyrų kilo konfliktas.
Teisme žurnalistei aukos mama tikino girdėjusi, kad jos sūnui buvo trenkta metaline šiukšliadėže.
Didžiausiame šalies istorijoje kyšininkavimo skandale tęsiamos apklausos. Į Specialiųjų tyrimų tarnybą atvežtas už cigarečių kontrabandą teistas Marjanas Taraškevičius. Parodymus davė ir buvęs Augalininkystės tarnybos vadovas Jurijus Kornijenko.
J. Kornijenko STT patalpose išbuvo maždaug 3,5 valandos.
„Pozicijos atskleisti negaliu, nes esu pasirašęs. Apie politinį pasitikėjimą taip pat nieko komentuoti negaliu. Jaučiuosi pavasariškai. Parodymus davėme – viskas atlikta pagal procedūras“, – sakė įtariamasis J. Kornijenko.
J. Kornijenko, buvęs Augalininkystės tarnybos vadovas, yra 1 iš 6 sulaikytų šios institucijos pareigūnų. Jį vadovu paskyrė tuometinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Paties K. Starkevičiaus kabinete Seime ir namuose Kauno rajone buvo atliktos kratos. K. Starkevičius taip pat buvo atvykęs į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau duoti parodymus atsisakė.
Kratos atliktos ir demokratų pirmininko Sauliaus Skvernelio kabinete bei namuose. Jis taip pat buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. S. Skvernelio buvusi patarėja teisės klausimais Augalininkystės tarnyboje taip pat dirbo patarėja.
Prokuroras anksčiau minėjo, kad už įtariamos Augalininkystės tarnybos korupcijos galėjo slypėti politinis palankumas.
Tuo pačiu metu kaip ir J. Kornijenko Augalininkystės tarnybos byloje liudyti atvežtas šiuo metu suimtas M. Taraškevičius. Anksčiau už cigarečių kontrabandą teistas vyras teisėsaugai puikiai žinomas. Jam, vienam iš visų įtariamųjų, taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
„Pozicijos negaliu komentuoti, kadangi uždrausta teikti ikiteisminio tyrimo duomenis, o kliento pozicija yra būtent viena iš tų duomenų, kurie yra ikiteisminio tyrimo byloje, dėl to pakomentuoti negaliu“, – teigė M. Taraškevičiaus advokatas Gediminas Bukauskas.
M. Taraškevičiaus advokatas sako, kad jo kliento ir J. Kornijenko apklausos nesusijusios.
„Apie Kornijenką nieko nežinau, nesu jo net matęs. Galbūt jo apklausa šiandien ir vyko, tačiau apie tai neturiu informacijos. Parodymų nedavėme“, – kalbėjo G. Bukauskas.
Augalininkystės tarnybos korupcijos byloje per kratas gruodį rasta daugiau kaip 11 tūkst. pakelių cigarečių, keturiolika tūkstančių litrų alkoholinių gėrimų be lietuviškų banderolių, sprogmenys ir, kaip LNK žinioms pavyko išsiaiškinti, didžiulis kiekis narkotikų – kokaino. Bendra kyšio suma gali siekti beveik 1,5 mln. eurų. Įtarimai iš viso pateikti keturiolikai asmenų.
Vasario 26 d. Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje 1964 m. gimęs Romas Buračas kaltinamas tuo, kad vedinas pavydo buvusios draugės bute Kaune susprogdino rankinę granatą. Kaltinimų pasikėsinus visuotinai pavojingu būdu nužudyti du žmones sulaukęs vyras teisme dievagojosi pražudyti taip tenorėjęs save. Kodėl? „Raguotas nevaikščiosiu“, – paaiškino jis.
Šios bylos nagrinėjimas kurį laiką strigo – neįvyko pirmieji du suplanuoti posėdžiai.
Galiausiai vasario 26 d. pradėtas įrodymų tyrimas. Pamatęs jį fiksuojantį fotografą, kaltinamasis šypsojosi ir merkė akį. Duodamas parodymus jis jau surimtėjo.
Prokurorė pagarsino kaltinamąjį aktą.
Vedinas keršto ir pavydo
R.Buračas kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vedinas keršto ir pavydo, 2025 m. birželio 27 d., apie 00.40 val., ketvirto aukšto bute K.Griniaus g., Kaune, sukėlė sprogimą.
Remiantis bylos medžiaga, ištraukęs apsauginį kaištį su žiedu, ant nukentėjusiosios Sandros (vardas pakeistas) buto grindų, šalia stovint nukentėjusiajam Mindaugui (vardas pakeistas), jis numetė atsineštą didelės sprogstamosios galios, pramoninės gamybos, skeveldrinę rankinę granatą.
Jai sprogus, dėl trauminių ausies būgnelių plyšimų, daugybinių žaizdų blauzdoje, kelio srityje, nukentėjusysis Mindaugas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais savo veiksmais, visuotinai pavojingu būdu, kaltinamasis pasikėsino į dviejų žmonių gyvybes.
Itin sudėtingos pasekmės nekilo tik dėl to, kad sprogimo žalojanti jėga nukrypo į grindis.
R.Buračas kaltinamas ir tuo, kad sugadino nukentėjusiosios Sandros turtą – koridoriaus, kambario grindis, sienas, lubas, bute esančius baldus, daiktus, langų stiklo paketus.
Kadangi butas buvo apdraustas, 6012,19 euro nuostolį nukentėjusiajai atlygino draudimo kompanija, kuri byloje pateikė civilinį ieškinį – reikalauja išieškoti šią sumą iš kaltinamojo.
Sulaukė R.Buračas kaltinimų ir dėl to, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo sprogmenį. Kratos metu jo namuose rasta ir šaudmenų.
Konfliktą įžiebė sukčių skambutis
2026.2.10 K. Bartoševičius po teismo išėjo nusiteikęs optimistiškai: manau, kad į liudytojų parodymus atsižvelgs
Už vaikų tvirkinimą kalėti nuteisto buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus byloje teismui apklausus tris liudytojus, nuteistasis viliasi, kad į duotus parodymus teisėjų kolegija atsižvelgs.
„Iš tikrųjų šiandien posėdis buvo labai geras, dėl to, kad liudytojai pateikė reikšmingos informacijos. Manau, viliuosi, kad teismas atsižvelgs, išanalizuos ir įvertins. Informacija reikšminga turiniu, ką jie, liudytojai, pasakė. Negaliu pasakyti, nei ką pasakė, nei kas tie liudytojai buvo“, – žurnalistams po posėdžio Lietuvos apeliaciniame teisme sakė K. Bartoševičius. Jis mano, kad liudytojai parodymus davė jo naudai.
Nuteistojo advokatas Olegas Šibkovas žurnalistams sakė, kad teismo prašė apklausti daugiau liudytojų, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
„Turėjom (prašymų – ELTA), teismas juos išnagrinėjo ir atmetė. Teismas mano, kad pakanka informacijos, kuri buvo gauta šiandien“, – sakė advokatas. Jis sakė, kad buvo prašoma kviesti papildomus liudytojus ir išreikalauti naujos informacijos.
K. Bartoševičius kartoja esantis nekaltas: turiu ne nuomonę, o faktus
„Šie liudytojai susiję su tomis apklausomis, kurios įvyko šiandien“, – sakė O. Šibkovas.
Advokatas patvirtino, kad įrodymų tyrimas byloje baigtas, kitą posėdį kovo 5 dieną bus klausomasi baigiamųjų kalbų. Per jas pirmasis pasisako prokuroras, paskui kalba nukentėjusiųjų atstovas, kaltinamojo gynėjas.
K. Bartoševičius žurnalistams sakė, kad šių dienų aktualijomis nesidomi, laukia Vasario 16-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos.
„Nieko negalvojau, niekaip nevertinu. Ne, nesidomėjau, įmanoma nesidomėti. Aš knygas skaitau, laukiu Vasario 16-osios, didelė šventė Lietuvai“, – sakė K. Bartoševičius, paklaustas, ar domisi visą pasaulį sukrėtusiu JAV seksualinio nusikaltėlio Jeffrey‘io Epsteino bylos skandalu.
Sustiprintos pareigūnų pajėgos
K. Bartoševičiaus bylos nagrinėjimas sutapo su apeliacinių skundų nagrinėjimu riaušių prie Seimo byloje, ją apeliacine tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Abu teismai yra įsikūrę tame pačiame pastate Gedimino prospekte. Abi bylos buvo paskirtos nagrinėti 9 valandą.
K. Bartoševičius, kaip ir dauguma to meto politikų, kaip liudytojas buvo apklaustas riaušių byloje dėl prie Seimo vykusių neramumų.
Jis riaušių byloje pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teisme parodymus davė nuotoliniu būdu. Jam liudijant, riaušių bylos kaltinamieji per posėdį laidė įvairias replikas.
Siekiant išvengti incidentų, antradienį teisme ir jo prieigose budėjo gausios policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos. Laipteliai vedantys į trečiąjį pastato aukštą, kur vyko Bartoševičiaus byla, buvo užblokuoti varteliais, prie jų stovėjo keli pareigūnai, buvo tikrinami į K. Bartoševičiaus posėdį einančių žurnalistų dokumentai.
K. Bartoševičius vėl mina teismo slenkstį: kadruose – atvykimas į apeliacinį teismą
Prokuroras savo pozicijos nekeičia
Trys neįvardijami liudytojai buvo apklausti nuotoliniu būdu, viena jų – šios bylos tyrimą kontroliavusi buvusi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Valdemara Chodorcevičienė. Ji jau yra baigusi tarnybą prokuratūroje.
„Praeitame teismo posėdyje kolegija priėmė sprendimą atlikti įrodymų tyrimą ir į šios dienos posėdį buvo iškviesti trys liudytojai, kurie buvo apklausti posėdžio metu. Kokias aplinkybes jie nurodė, aš komentuoti negalėčiau dėl bylos pobūdžio“, – žurnalistams sakė prokuroras Donatas Skrebiškis.
Jis teigė, kad palaiko savo apeliacinį skundą ir per baigiamąsias kalbas prašys griežtesnės bausmės K. Bartoševičiui.
Šis prokuroras kaltinimą palaikė ir pirmos instancijos Panevėžio apygardos teisme, pareigūnas siekia, kad ekspolitikas būtų nuteistas griežtesne bausme.
Aukštesnės instancijos teismas nuosprendį peržiūrės pagal keturis paduotus apeliacinius skundus – nuteistojo, prokuroro ir dviejų nukentėjusiųjų advokatės.
Pernai liepą Panevėžio apygardos teismas K. Bartoševičių pripažino kaltu dėl mažamečio seksualinio prievartavimo, dėl nepilnamečio seksualinio prievartavimo, dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo ir dėl nesunkaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo – dėl visų pareikštų kaltinimų.
Apkaltinamąjį nuosprendį byloje pateikusi prokuratūra ir du nukentėjusieji siekia, kad K. Bartoševičiui būtų skirta ne 7, o 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės Panevėžio prokuroras prašė pirmos instancijos teisme.
Apeliacinį skundą pateikęs Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. Skrebiškis taip pat siekia, kad K. Bartoševičiui būtų pritaikyta ir baudžiamojo poveikio priemonė – po laisvės atėmimo bausmės atlikimo būtų atimta teisė 5 metus dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis.
Ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiaus atžvilgiu baigtas 2023 m. liepą, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus buvo perduota teismui.
Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamente narys K. Bartoševičius apie tai, kad dėl asmeninių priežasčių atsisako Seimo nario mandato pranešė prieš trejus metus – 2023 m. sausio 23 dieną. Vėliau tądien prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.
Portalas „Delfi“ skelbė, kad galimi seksualinio pobūdžio nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.
Viešai skelbiama, kad 2012–2020 m. K. Bartoševičius buvo viešosios įstaigos berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktorius, o 2018–2019 m. – Kauno Veršvų gimnazijos mokytojas.
发表回复