2026.3.4 Panevėžyje – kruvinas konfliktas: mergina griebė peilį
Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje esančiame bute, konflikto metu, mergina peiliu sužalojo vaikiną, trečiadienį pranešė Policijos departamentas.
Panevėžyje – kruvinas konfliktas: mergina griebė peilį / Dirbtinio intelekto sugeneruota nuotrauka
Konfliktas įvyko kovo 3 d. vidurdienį. 2005 metais gimęs sužalotasis paguldytas į ligoninę. Tokio paties amžiaus įtariamoji uždaryta į areštinę.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį skelbs nuosprendį prorusiškam aktyvistui Laurynui Ragelskiui, kaltinamam kurstymu prieš žmonių grupę ir viešosios pagarbos vietos išniekinimu.
Kaltinamasis paskutinio posėdžio metu tarė paskutinį žodį. Teisme jis kalba rusiškai, nors laisvai šneka lietuvių kalba. Jo reikalavimu, posėdžiai jam turėjo būti verčiami į rusų kalbą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) baigė nagrinėti už jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimą nuteisto Algimanto Ulvido bylą, sprendimą žada skelbti balandžio 9 dieną.
Šioje byloje yra 11 nukentėjusiųjų.
„Byla yra nevieša, ji nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tai reiškia, kad žodinis posėdis nėra rengiamas ir proceso dalyviai į nagrinėjimą nėra kviečiami“, – BNS sakė LAT atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
Šioje byloje buvo pateikti du kasaciniai skundai, vienas – nuteistojo, kitas – jo gynėjo.
Vyras Pravieniškių kalėjime jau atlieka laisvės atėmimą už 11 mergaičių tvirkinimą. A. Ulvidas buvo įkalintas Kauno apygardos teismui rugpjūčio pabaigoje patvirtinus pirmosios instancijos jam skirtą beveik pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.
Iš viso dėl nepilnamečių tvirkinimo teismuose buvo nagrinėjamos keturios A. Ulvido bylos.
Vyras teisiamas už tai, kad susitaręs su nepilnametėmis ir nusivežęs į nuošalias vietas joms šokdavo apnuogintais lytiniais organais. A. Ulvidas iš esmės neneigia tokio savo veikimo, tačiau nemano, kad mergaitės dėl to patyrė žalą.
2026.3.3 Nutylėta istorija: moksleiviai žiauriai nužudė neįgalų bejėgį senolį dėl pakelio cigarečių
Žiaurūs jaunimo, ypač paauglių, nusikaltimai Lietuvoje nesiliauja. Vasario 26-ąją sostinėje buvo atversta 15-mečio, nužudyto Žvėryne, byla, kurioje į kaltinamųjų suolą sėdo aukos draugas ir bendraklasis. Šiauliuose prieš keletą metų nužudytos ir į kilimą susuktos paauglės istorija iki šiol prisimenama.
Savaitės pradžioje Alfa.lt rašė apie pačiame Vilniaus centre įvykdytą neblaivaus ir agresyvaus paauglio išpuolį. Lietuvos apeliaciniame teisme neseniai buvo užversta dar viena gerokai kraupesnė istorija – du nepilnamečiai baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti už žiaurų bejėgiškos būklės vyro nužudymą, siekiant jį apiplėšti, kai grobiu tapo tik pradarytas cigarečių pakelis.
Mirtis – dėl kelių cigarečių
Žiaurus nusikaltimas buvo įvykdytas 2024 m. lapkričio 2 d. Ukmergės rajone esančiame Dainavos kaime. Du jaunuoliai prieš vidurnaktį prie aukos namų pasirodė su laužtuvu ir, išlaužę durų spyną, nekviesti užėjo vidun bei pareikalavo iš šeimininko pinigų. Pastarasis tiek dėl apsvaigimo nuo alkoholio, tiek dėl amžiaus ir sveikatos būklės (vyras jau nevaikščiojo) negalėjo pasipriešinti ir tiesiog sėdėjo ant grindų.
Tačiau vaikinams buvo nė motais, kad senolis negali apsiginti, – ėmė reikalauti pinigų, spardyti, mušti per veidą ir galvą kumščiais, daužyti galvą puodeliu.
Nuo tokių smūgių vyrui į smegenis išsiliejo kraujas, o pagalba buvo suteikta per vėlai – nors ir pateko į Lazdynų ligoninę, po 17 dienų sumuštasis mirė.
Visa ši egzekucija – tik dėl jau pradėto cigarečių „Denim“ pakelio, kurį nuo namų šeimininko stalo pagrobė paaugliai, verto vos kiek daugiau nei 4 eurai. Plėšikai dar bandė rasti ką gero vyro garaže, išlaužė šio spyną, tačiau tuomet pas kaimynus užsidegė šviesos, todėl, bijodami būti sugauti, vaikinai nešė kudašių.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ši tamsi istorija išties – dar tamsesnė: vienas iš dviejų jaunuolių, kiek jaunesnis V. J., dar spalio 29-ąją buvo apsilankęs pas vyrą ir jį apiplėšęs. Nustatyta, kad nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų apsvaigęs paauglys tuomet irgi buvo jėga įsibrovęs pas šeimininką ir pridėjęs prie gerklės peilį reikalavo pinigų. Šeimininkas, išsigandęs dėl savo gyvybės, tuomet davė jam 5 eurus, tačiau to jaunajam plėšikui buvo negana, todėl apieškojęs namus iš vyro striukės ištraukė dar 60 eurų.
Visai įmanoma, kad toks sėkmingas antpuolis vaikiną ir paskatino po kelių dienų sugrįžti su draugu, tikintis vėl lengvai prasimanyti pinigų.
Iš mokyklos suolo – į kalėjimą
Nors pastarasis nusikaltimas – ganėtinai žiaurus ir skandalingas, apie jį daug skelbta nebuvo. Daugiausia dėl to, kad abu nusikaltėliai buvo dar nepilnamečiai.
Vilniaus apygardos teismas šią bylą užvertė dar 2025 m. rugsėjį. Tuomet nuo 2024 m. lapkričio 21 d. už grotų sėdinčiam jaunesniajam nusikaltėliui V. J. buvo skirta 5 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o jo bendrininkui – pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė. Vaikinas taip pat buvo suimtas 2024 m. lapkričio 25 d., tačiau už grotų praleido tik mėnesį ir į laisvę buvo paleistas prieš Kalėdas.
Pastarasis vaikinas – jau pilnametystės sulaukęs Bretas Vilutis, kuriam paskelbtas nuosprendis įsiteisėjo tik vasario pabaigoje, kai savo žodį šioje istorijoje tarė Lietuvos apeliacinis teismas.
Į šį teismą su skundu kreipėsi pats B. Vilutis – vaikinas prašė jį išteisinti dėl nužudymo ir apiplėšimo, tikino, kad pats yra kaltas tik dėl nesunkaus sumušimo.
Vaikinas pripažino, kad nužudytam vyrui sudavė kelis smūgius, tačiau bandė įtikinti, kad šie lemiamos reikšmės neturėjo, o pagrindinius smūgius, sukėlusius mirtį, sudavė jo bendrininkas. Tai, kad jį mušė V. J., esą prieš pareigūnų kameras pripažino ir pats sužalotas šeimininkas, kuris, beje, ligoninėje atsisakė antros operacijos, o mirė dėl sepsio.
Kartu vaikinas teigė, kad neapiplėšė mirusio šeimininko – esą cigarečių pakelį jam nematant paėmė draugas ir tik vėliau, kai jį pavaišino cigarete, sužinojo, kad cigarečių pakelį V. J. paėmė iš sumušto vyro namų.
B. Vilutis su advokate taip pat teismą bandė įtikinti, kad yra iš geros šeimos, pareigingas mokinys, netgi bendruomenė prašo jam neskirti griežtos bausmės, o tai, kas įvyko, yra klaida, padaryta dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.
Jaunystę praleis už grotų
Nors ir bandė išvengti kalėjimo, tik neseniai pilnametystės sulaukęs B. Vilutis gražiausius jaunystės metus praleis už grotų – teisėjai nesutiko jam sušvelninti bausmės, todėl kalėti teks tiek, kiek paskyrė Vilniaus apygardos teismas – pusšeštų metų.
Tiesa, teisėjai atsižvelgė, kad gal nužudytas vyras nebuvo toks ir bejėgis, todėl keletą aplinkybių iš nuosprendžio pašalino. Paradoksalu, tačiau tai į naudą išėjo skundo net neteikusiam V. J. Šiam paaugliui galutinė bausmė buvo sumažinta dviem mėnesiais.
B. Vilutis su bendrininku ne tik turės už grotų praleisti ženklią dalį jaunystės – iš abiejų vaikinų ligonių kasoms ir nužudyto vyro giminaičiui buvo solidariai priteista apie 31 tūkst. eurų padarytai žalai atlyginti. Tad net ir tuomet, kai išeis į laisvę, jaunuoliai turės galvoti, kaip atlyginti priteistas sumas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vagystės ir ieško nuotraukoje matomo vyro.
Sausio 31 d. 17.03 val. Kaune, Jotvingių g., iš parduotuvės pavogta prekių už 207,84 eurus. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo asmenį, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos.
Gyventojus, atpažįstančius šį asmenį, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnus telefonu +370 700 60 664 arba el. paštu laima.petraskiene@policija.lt.
Už šnipinėjimą Rusijai laisvės atėmimo bausmę atliekančio Eduardo Manovo advokatas su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).
„Prašoma panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka“, – Eltai sakė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
LAT Atrankos kolegija kol kas nėra nusprendusi dėl šio skundo priėmimo. Kasacinis teismas sprendžia dėl kiekvieno jam paduoto skundo priėmimo. E. Manovo advokato skundas buvo gautas vasario 13 dieną.
Pernai gruodį Lietuvos apeliacinis teismas už šnipinėjimą Rusijai kalėti nuteistam buvusiam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariui paliko galioti realią 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.
E. Manovo advokatas prašė Apeliacinio teismo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba nutartį ir atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos. Byla išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas nuosprendį dėl E. Manovo nuteisimo priėmė pagrįstai, įvertinęs byloje esančius patikimus įrodymus.
Teismas nurodė, kad E. Manovas suvokė, jog jis renka ir perduoda užsienio žvalgybą dominančią informaciją, ir to siekė (veikė tiesiogine prasme tyčia). Taigi jo veiksmuose konstatuoti visi šnipinėjimo nusikaltimo sudėties požymiai, todėl nėra pagrindo priimti išteisinamojo nuosprendžio.
Apeliacinis teismas taip pat neįžvelgė pagrindo tenkinti gynėjo prašymą atleisti E. Manovą nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Nustatyta, kad E. Manovo sveikatos sutrikimai nepatenka į nepagydomų ligų, dėl kurių asmuo galėtų būti atleistas nuo bausmės, sąrašą, o į nuteistojo sveikatos būklę buvo atsižvelgta parenkant jam skirtinos bausmės dydį.
Teisėjų kolegija sutiko, kad E. Manovas dėl sveikatos būklės neabejotinai patiria nepatogumų ir diskomfortą, tačiau tai nepaneigia jo izoliavimo nuo visuomenės būtinybės.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nuteistasis turi teisę į reikalingą gydymą laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o to nepakankant – į gydymą kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Jei bausmės atlikimo metu nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės užtikrinti tinkamo gydymo, klausimas dėl E. Manovo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo galėtų būti sprendžiamas iš naujo.
Generalinė prokuratūra prašė jį įkalinti 9 metams. Teismas skyrė pusmečiu mažesnę bausmę, atsižvelgęs į vyro amžių, sveikatos būklę ir į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas.
Pirmosios instancijos Šiaulių apygardos teismas yra paskelbęs, kad E. Manovo kaltė įrodyta kriminalinės žvalgybos pateiktais duomenimis, kita byloje esančia medžiaga. Aiškinimus, kad informaciją jis rinko ne Rusijos žvalgybos struktūroms, o draugams ukrainiečiams, teismas įvertino kaip siekį sušvelninti savo padėtį siekiant išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės.
Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad TS-LKD ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausęs E. Manovas slaptai bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir jos užsakymu rinko informaciją apie Lietuvos politinį, ekonominį gyvenimą, partijų veiklą, valstybės gynybinį potencialą, vidaus ir užsienio politiką. Teisėsaugos duomenimis, rinkta ne slapta, tačiau jautri, Rusijai svarbi informacija.
Kaip skelbė prokuratūra, Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis E. Manovas informaciją Rusijos GRU užsakymu pradėjo rinkti 2018 m., tačiau su juo Rusijos žvalgybos pareigūnai dėl neteisėtos veiklos esą buvo sutarę anksčiau.
Teisėsaugos duomenimis, įtariamam šnipui už informacijos rinkimą buvo mokamas piniginis atlygis.
Anot prokuratūros, šnipinėjimu kaltinamas E. Manovas turėjo priėjimą prie TS-LKD vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų, tačiau susitikimų su jais Seime ir Vyriausybėje nefiksuota.
Gavusi teisėsaugos patvirtinimą, jog įtarimai dėl šnipinėjimo Rusijai pareikšti E. Manovui, TS-LKD Šiaulių skyriaus taryba pašalino jį iš partijos.
Tuometis Šiaulių konservatorius E. Manovas 2011 m. dalyvavo savivaldos rinkimuose, kai TS-LKD iškėlė vyro kandidatūrą į Šiaulių miesto tarybą. E. Manovas į TS-LKD įstojo 2005 m.
Vyras yra nurodęs, kad 1945 m. buvo ištremtas iš Lietuvos, prisistatė, kaip asmuo, nukentėjęs nuo 1939–1990 m. okupacijų.
2026.3.1 Tragedija Utenos rajone: vyras nužudė moterį, o pamatęs, ką padarė, atėmė gyvybę ir sau
Šeštadienio popietę Utenos rajone vyras, mirtinai sužalojęs moterį, mirtinai susižalojo ir pats, praneša Policijos departamentas (PD).
Skelbiama, jog šeštadienį apie 14.51 val., Utenos rajone, Šiaudinių kaime, namo kieme, 1972 m. gimęs vyras mirtinai sužalojo 1980 m. gimusią moterį ir mirtinai susižalojo pats. Šalia rastas teisėtai laikomas pistoletas „Glock 19“.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.
Kaip skelbta, policija pranešimą apie tai, kad Vyžuonų seniūnijoje, gyvenamojo namo kieme, rastas moters kūnas su galimai šautine žaizda, gavo šeštadienį apie 15.03 val.
Taip pat rastas vyras su galimai šautine žaizda mirė įvykio vietoje, medikams teikiant pirmąją medicinos pagalbą.
2026.2.28 Rusijos pilietis kaltinamas kontrabanda per Lietuvą gabenęs mamuto iltį
Kauno apylinkės teismas balandį pradės nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Rusijos pilietis kaltinamas kontrabanda per Lietuvos valstybės sieną į Šveicariją gabenęs mamuto iltį ir tai daręs su galimai suklastotu dokumentu.
Kaip trečiadienį pranešė teismas, ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai balandžio 10-ąją pasinaudodamas siuntų tarnybos paslaugomis kaltinamasis iš Lietuvos į Šveicariją išsiuntė siuntą.
Deklaravimo paslaugas teikiančiai įmonei asmuo pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie siuntą, dokumentuose nurodydamas, kad siunčiama 3 tūkst. 250 eurų vertės „suakmenėjusi mediena“, bei pateikė tai pagrindžiančius galimai netikrus dokumentus.
Nustatyta, kad prekė neatitiko deklaracijos ir faktiškai siuntoje buvo gabenama mamuto iltis. Kadangi kaltinamasis muitinei pateikė eksporto deklaraciją su neteisingais duomenimis, laikytina, kad prekė nebuvo deklaruota.
Siunta buvo sulaikyta atliekant muitinį jos tikrinimą Kauno oro uosto poste. Kaip anksčiau skelbė Kauno teritorinė muitinė, objekto panašumas į mamuto iltį sukėlė įtarimų, todėl ji buvo perduota tikrajam prekės kodui bei vertei nustatyti.
Išsiaiškinta, kad mamuto ilties vertė, įskaitant mokėtinus mokesčius, siekė 16 tūkst. 728 eurus, kai deklaruota vertė buvo keliskart mažesnė.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl kontrabandos asmuo galimai pateikė žinomai suklastotą sąskaitos faktūros kopiją, kurioje prekė buvo įvardyta „suakmenėjusia mediena“.
Dėl to rusas kaltinamas kontrabanda ir disponavimu suklastotu dokumentu. „Liteko“ teismų sistemos duomenimis, kaltinamasis yra Nikolajus Ivaniušinas.
Baudžiamoji byla bus nagrinėjama viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose, pirmas jų numatytas balandžio 23-iąją.
2026.2.26 Teismas atvers 15-mečio nužudymo Vilniuje bylą
Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį planuoja atversti paauglio nužudymo sostinės Žvėryno mikrorajone bylą.
Kadangi ir auka, ir kaltinamasis šioje byloje yra nepilnamečiai, byla bus nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, šioje baudžiamojoje byloje dėl itin žiauraus 15-mečio (gim. 2010 m.) nužudymo kaltinimai pareikšti kitam paaugliui, aukos bendraamžiui (gim. 2010 m.).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjusių metų rugpjūčio 2-osios vakarą, gavus pranešėjos pareiškimą, jog tą pačią dieną iš namų išėjo ir negrįžo jos nepilnametis sūnus. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, dingusio 15-mečio kūno dalys buvo rastos komunalinių atliekų konteineryje ir netoliese esančiame miškelyje sostinės Žvėryno mikrorajone. Jau kitą dieną, rugpjūčio 3-ąją, buvo sulaikytas šios nusikalstamos veikos padarymu įtariamas nepilnametis.
Kaltinamasis iki šiol laikomas suimtas.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už nužudymą kankinant arba kitaip itin žiauriai baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Pagal įstatymus, Lietuvoje nepilnamečiai už nužudymą gali būti teisiami nuo 14 metų, o laisvės atėmimo bausmė jiems negali viršyti 10 metų.
12 kartų teistas klaipėdietis Igoris Oskirko, akcentuojantis esąs žmogus be pilietybės, ilgai laisve nepasidžiaugė. Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teisme jis išgirdo nuosprendį – vėl grįš į kalėjimą. Aiškėja, kad vienas smūgis iš alkūnės buvo lemiamas – pusę metų hospise gydytas jaunas vyras neišgyveno.
Praėjusių metų rugpjūčio viduryje Klaipėdos centre esančiame Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre mirė 39-erių vyras. Tuomet Klaipėdos apskrities VPK informavo, kad pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Dabar aiškėja, kad į gydymo įstaigą vyras buvo atvežtas dar vasarį iš Debreceno gatvės skvero. Tą vakarą tarp kartu laiką leidusių vyrų kilo konfliktas.
Teisme žurnalistei aukos mama tikino girdėjusi, kad jos sūnui buvo trenkta metaline šiukšliadėže.
Didžiausiame šalies istorijoje kyšininkavimo skandale tęsiamos apklausos. Į Specialiųjų tyrimų tarnybą atvežtas už cigarečių kontrabandą teistas Marjanas Taraškevičius. Parodymus davė ir buvęs Augalininkystės tarnybos vadovas Jurijus Kornijenko.
J. Kornijenko STT patalpose išbuvo maždaug 3,5 valandos.
„Pozicijos atskleisti negaliu, nes esu pasirašęs. Apie politinį pasitikėjimą taip pat nieko komentuoti negaliu. Jaučiuosi pavasariškai. Parodymus davėme – viskas atlikta pagal procedūras“, – sakė įtariamasis J. Kornijenko.
J. Kornijenko, buvęs Augalininkystės tarnybos vadovas, yra 1 iš 6 sulaikytų šios institucijos pareigūnų. Jį vadovu paskyrė tuometinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Paties K. Starkevičiaus kabinete Seime ir namuose Kauno rajone buvo atliktos kratos. K. Starkevičius taip pat buvo atvykęs į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau duoti parodymus atsisakė.
Kratos atliktos ir demokratų pirmininko Sauliaus Skvernelio kabinete bei namuose. Jis taip pat buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. S. Skvernelio buvusi patarėja teisės klausimais Augalininkystės tarnyboje taip pat dirbo patarėja.
Prokuroras anksčiau minėjo, kad už įtariamos Augalininkystės tarnybos korupcijos galėjo slypėti politinis palankumas.
Tuo pačiu metu kaip ir J. Kornijenko Augalininkystės tarnybos byloje liudyti atvežtas šiuo metu suimtas M. Taraškevičius. Anksčiau už cigarečių kontrabandą teistas vyras teisėsaugai puikiai žinomas. Jam, vienam iš visų įtariamųjų, taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
„Pozicijos negaliu komentuoti, kadangi uždrausta teikti ikiteisminio tyrimo duomenis, o kliento pozicija yra būtent viena iš tų duomenų, kurie yra ikiteisminio tyrimo byloje, dėl to pakomentuoti negaliu“, – teigė M. Taraškevičiaus advokatas Gediminas Bukauskas.
M. Taraškevičiaus advokatas sako, kad jo kliento ir J. Kornijenko apklausos nesusijusios.
„Apie Kornijenką nieko nežinau, nesu jo net matęs. Galbūt jo apklausa šiandien ir vyko, tačiau apie tai neturiu informacijos. Parodymų nedavėme“, – kalbėjo G. Bukauskas.
Augalininkystės tarnybos korupcijos byloje per kratas gruodį rasta daugiau kaip 11 tūkst. pakelių cigarečių, keturiolika tūkstančių litrų alkoholinių gėrimų be lietuviškų banderolių, sprogmenys ir, kaip LNK žinioms pavyko išsiaiškinti, didžiulis kiekis narkotikų – kokaino. Bendra kyšio suma gali siekti beveik 1,5 mln. eurų. Įtarimai iš viso pateikti keturiolikai asmenų.
Vasario 26 d. Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje 1964 m. gimęs Romas Buračas kaltinamas tuo, kad vedinas pavydo buvusios draugės bute Kaune susprogdino rankinę granatą. Kaltinimų pasikėsinus visuotinai pavojingu būdu nužudyti du žmones sulaukęs vyras teisme dievagojosi pražudyti taip tenorėjęs save. Kodėl? „Raguotas nevaikščiosiu“, – paaiškino jis.
Šios bylos nagrinėjimas kurį laiką strigo – neįvyko pirmieji du suplanuoti posėdžiai.
Galiausiai vasario 26 d. pradėtas įrodymų tyrimas. Pamatęs jį fiksuojantį fotografą, kaltinamasis šypsojosi ir merkė akį. Duodamas parodymus jis jau surimtėjo.
Prokurorė pagarsino kaltinamąjį aktą.
Vedinas keršto ir pavydo
R.Buračas kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vedinas keršto ir pavydo, 2025 m. birželio 27 d., apie 00.40 val., ketvirto aukšto bute K.Griniaus g., Kaune, sukėlė sprogimą.
Remiantis bylos medžiaga, ištraukęs apsauginį kaištį su žiedu, ant nukentėjusiosios Sandros (vardas pakeistas) buto grindų, šalia stovint nukentėjusiajam Mindaugui (vardas pakeistas), jis numetė atsineštą didelės sprogstamosios galios, pramoninės gamybos, skeveldrinę rankinę granatą.
Jai sprogus, dėl trauminių ausies būgnelių plyšimų, daugybinių žaizdų blauzdoje, kelio srityje, nukentėjusysis Mindaugas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais savo veiksmais, visuotinai pavojingu būdu, kaltinamasis pasikėsino į dviejų žmonių gyvybes.
Itin sudėtingos pasekmės nekilo tik dėl to, kad sprogimo žalojanti jėga nukrypo į grindis.
R.Buračas kaltinamas ir tuo, kad sugadino nukentėjusiosios Sandros turtą – koridoriaus, kambario grindis, sienas, lubas, bute esančius baldus, daiktus, langų stiklo paketus.
Kadangi butas buvo apdraustas, 6012,19 euro nuostolį nukentėjusiajai atlygino draudimo kompanija, kuri byloje pateikė civilinį ieškinį – reikalauja išieškoti šią sumą iš kaltinamojo.
Sulaukė R.Buračas kaltinimų ir dėl to, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo sprogmenį. Kratos metu jo namuose rasta ir šaudmenų.
Konfliktą įžiebė sukčių skambutis
2026.2.10 K. Bartoševičius po teismo išėjo nusiteikęs optimistiškai: manau, kad į liudytojų parodymus atsižvelgs
Už vaikų tvirkinimą kalėti nuteisto buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus byloje teismui apklausus tris liudytojus, nuteistasis viliasi, kad į duotus parodymus teisėjų kolegija atsižvelgs.
„Iš tikrųjų šiandien posėdis buvo labai geras, dėl to, kad liudytojai pateikė reikšmingos informacijos. Manau, viliuosi, kad teismas atsižvelgs, išanalizuos ir įvertins. Informacija reikšminga turiniu, ką jie, liudytojai, pasakė. Negaliu pasakyti, nei ką pasakė, nei kas tie liudytojai buvo“, – žurnalistams po posėdžio Lietuvos apeliaciniame teisme sakė K. Bartoševičius. Jis mano, kad liudytojai parodymus davė jo naudai.
Nuteistojo advokatas Olegas Šibkovas žurnalistams sakė, kad teismo prašė apklausti daugiau liudytojų, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
„Turėjom (prašymų – ELTA), teismas juos išnagrinėjo ir atmetė. Teismas mano, kad pakanka informacijos, kuri buvo gauta šiandien“, – sakė advokatas. Jis sakė, kad buvo prašoma kviesti papildomus liudytojus ir išreikalauti naujos informacijos.
K. Bartoševičius kartoja esantis nekaltas: turiu ne nuomonę, o faktus
„Šie liudytojai susiję su tomis apklausomis, kurios įvyko šiandien“, – sakė O. Šibkovas.
Advokatas patvirtino, kad įrodymų tyrimas byloje baigtas, kitą posėdį kovo 5 dieną bus klausomasi baigiamųjų kalbų. Per jas pirmasis pasisako prokuroras, paskui kalba nukentėjusiųjų atstovas, kaltinamojo gynėjas.
K. Bartoševičius žurnalistams sakė, kad šių dienų aktualijomis nesidomi, laukia Vasario 16-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos.
„Nieko negalvojau, niekaip nevertinu. Ne, nesidomėjau, įmanoma nesidomėti. Aš knygas skaitau, laukiu Vasario 16-osios, didelė šventė Lietuvai“, – sakė K. Bartoševičius, paklaustas, ar domisi visą pasaulį sukrėtusiu JAV seksualinio nusikaltėlio Jeffrey‘io Epsteino bylos skandalu.
Sustiprintos pareigūnų pajėgos
K. Bartoševičiaus bylos nagrinėjimas sutapo su apeliacinių skundų nagrinėjimu riaušių prie Seimo byloje, ją apeliacine tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Abu teismai yra įsikūrę tame pačiame pastate Gedimino prospekte. Abi bylos buvo paskirtos nagrinėti 9 valandą.
K. Bartoševičius, kaip ir dauguma to meto politikų, kaip liudytojas buvo apklaustas riaušių byloje dėl prie Seimo vykusių neramumų.
Jis riaušių byloje pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teisme parodymus davė nuotoliniu būdu. Jam liudijant, riaušių bylos kaltinamieji per posėdį laidė įvairias replikas.
Siekiant išvengti incidentų, antradienį teisme ir jo prieigose budėjo gausios policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos. Laipteliai vedantys į trečiąjį pastato aukštą, kur vyko Bartoševičiaus byla, buvo užblokuoti varteliais, prie jų stovėjo keli pareigūnai, buvo tikrinami į K. Bartoševičiaus posėdį einančių žurnalistų dokumentai.
K. Bartoševičius vėl mina teismo slenkstį: kadruose – atvykimas į apeliacinį teismą
Prokuroras savo pozicijos nekeičia
Trys neįvardijami liudytojai buvo apklausti nuotoliniu būdu, viena jų – šios bylos tyrimą kontroliavusi buvusi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Valdemara Chodorcevičienė. Ji jau yra baigusi tarnybą prokuratūroje.
„Praeitame teismo posėdyje kolegija priėmė sprendimą atlikti įrodymų tyrimą ir į šios dienos posėdį buvo iškviesti trys liudytojai, kurie buvo apklausti posėdžio metu. Kokias aplinkybes jie nurodė, aš komentuoti negalėčiau dėl bylos pobūdžio“, – žurnalistams sakė prokuroras Donatas Skrebiškis.
Jis teigė, kad palaiko savo apeliacinį skundą ir per baigiamąsias kalbas prašys griežtesnės bausmės K. Bartoševičiui.
Šis prokuroras kaltinimą palaikė ir pirmos instancijos Panevėžio apygardos teisme, pareigūnas siekia, kad ekspolitikas būtų nuteistas griežtesne bausme.
Aukštesnės instancijos teismas nuosprendį peržiūrės pagal keturis paduotus apeliacinius skundus – nuteistojo, prokuroro ir dviejų nukentėjusiųjų advokatės.
Pernai liepą Panevėžio apygardos teismas K. Bartoševičių pripažino kaltu dėl mažamečio seksualinio prievartavimo, dėl nepilnamečio seksualinio prievartavimo, dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo ir dėl nesunkaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo – dėl visų pareikštų kaltinimų.
Apkaltinamąjį nuosprendį byloje pateikusi prokuratūra ir du nukentėjusieji siekia, kad K. Bartoševičiui būtų skirta ne 7, o 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės Panevėžio prokuroras prašė pirmos instancijos teisme.
Apeliacinį skundą pateikęs Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. Skrebiškis taip pat siekia, kad K. Bartoševičiui būtų pritaikyta ir baudžiamojo poveikio priemonė – po laisvės atėmimo bausmės atlikimo būtų atimta teisė 5 metus dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis.
Ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiaus atžvilgiu baigtas 2023 m. liepą, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus buvo perduota teismui.
Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamente narys K. Bartoševičius apie tai, kad dėl asmeninių priežasčių atsisako Seimo nario mandato pranešė prieš trejus metus – 2023 m. sausio 23 dieną. Vėliau tądien prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.
Portalas „Delfi“ skelbė, kad galimi seksualinio pobūdžio nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.
Viešai skelbiama, kad 2012–2020 m. K. Bartoševičius buvo viešosios įstaigos berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktorius, o 2018–2019 m. – Kauno Veršvų gimnazijos mokytojas.
发表回复